Europos Parlamentas ir mokesčiai

Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje vykstant Europos Parlamento rinkimų kampanijai, aiškinamasi, ką gali ir ko negali Europos Parlamentas. Ir nors šio parlamento galios nėra tokios, kaip nacionalinių parlamentų, ten dirba visos Europos rinkėjų atstovai, ir jų įtaka vis didėja.

Man norisi aptarti klausimą dėl kurio EP nepasisako. Tai tiesioginių mokesčių klausimas. Jeigu netiesioginiai mokesčiai (pridėtinės vertės, akcizų), jų ribos, ar kai kurios taikymo taisyklės pereina per EP filtrą, tai tiesioginiai – pelno, gyventojų pajamų, nekilnojamo turto, nėra svarstomi EP, tai palikta spręsti valstybėms.

Jei kalbėsim tik apie vieną iš jų – gyventojų pajamų mokestį – ES šalys narės turi pačias įvairiausias sistemas ir taisykles. Vis gi vienas būdingas šio mokesčio bruožas yra bendras visoms Vakarų Europos (o taip pat JAV, Kanados, Australijos ir kitoms) bei daugeliui kitų Europos šalių - tai progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai. Iš 27 ES šalių plokščių (t.y. vieningo tarifo visoms pajamoms) mokesčių sistema yra tik Lietuvoje, Latvijoje Estijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje. Visos šios šalys pagal socialinius rodiklius yra blogiausioje padėtyje. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tik skurdžios šalys turi plokščius ir žemus tarifus. (pvz. mūsų rytinės kaimynės, kai kurios Balkanų šalys ( bet ne Slovėnija) ir pan.).

Progresinių tarifų sistema pasaulyje atsirado tuo metu, kai dėl įvairių priežasčių (pvz. Didžiosios 1932 metų JAV krizės metu) visuomenėse didėjo diferenciacija dėl augančių pajamų skirtumų ir progresiniai tarifai taikomi iki šiol, kaip geriau atitinkantys visuomenės solidarumo nuostatas, nedidinantys socialinių skirtumų.. Keista, bet nemaža dalis politikų ar žiniasklaidos atstovų Lietuvoje vis dar nežino, kas yra tas progresinis mokestis ir neteisingai informuoja visuomenę, teigdami, kad tokiu atveju gaunantys virš siūlomos pvz. .10000 litų ribos (per mėnesį) turėtų už visas pajamas mokėti 40 procentų, t.y. didesnį tarifą. O iš tiesų įvedus šiuo metu LSDP siūlomą modelį - KIEKVIENO asmens pajamos būtų dalinamo į keturias dalis:

- metinių pajamų daliai, neviršijančiai 24 000 lt (arba 2000lt per mėnesį), taikomas 15 procentų tarifas;

- metinių pajamų daliai, viršijančiai 24 000 lt (2 000lt per mėnesį), bet neviršijančiai 60 000 lt (arba 5 000lt per mėnesį), taikomas 18 procentų tarifas;

- metinių pajamų daliai, viršijančiai 60 000 lt (5000lt per mėnesį), bet neviršijančiai 120 000 lt 10000 per mėnesį), taikomas 25 procentų tarifas;

- metinių pajamų daliai, viršijančiai 120 000 lt (10000 lt per mėnesį), taikomas 40 procentų tarifas.“

Tokia sistema taikoma ir kitose šalyse, tik kiekviena jų pasirenka savo tarifų dydį skaičių – nuo 2 iki10, nustato galimas lengvatas. Baimės, kad pablogėtų investicinis klimatas nepagrįstos, nes Skandinavijos valstybės laikomos palankiausiomis investicijoms, o ten yra progresiniai tarifai. O tokiose mūsų mylimose šalyse kaip Airija viršutinis tarifas – 42 proc., Jungtinėje Karalystėje – 40, Belgijoje – 50, Slovėnijoje – 41 proc. ir pan. Ir verslas ten nežūva. Lietuvoje dažnai girdimi teiginiai, kad ši sistema atgyveno, ir kad dauguma šalių ją naikina, yra neteisingi. Tiesa, kai kuriose šalyse buvo sumažinti viršutiniai tarifai, kurie siekė 60-70 procentų, tačiau pati sistema išliko. Be abejo, visose šalyse yra ir liberalų ar šiaip turtingų žmonių, kuriems solidarumas – nusispjauti, bet tam ir yra politikai, kad galvotų ne tik apie juos ir sistemos nekeistų. Geriausias pavyzdys - Vokietija prieš paskutinius parlamento rinkimus – Krikščionys demokratai, įkvėpti liberalų, pradėjo žadėti pakeisti progresinę sistemą į proporcinę, ir jų reitingai iškart pradėjo kristi. Jei būtų turėję dar savaitę tokios agitacijos, būtų pralaimėję rinkimus. Beje, dešinioji A. Merkel dabar apie tai net neužsimena.

Lietuvos socialdemokratai, kandidatuojantys į Europos Parlamentą (viena jų – aš, Sigita Burbienė - 15-a sąraše), kartu su visa Europos socialistų šeima yra įsitikinę, kad progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai yra viena iš didesnio visuomenės solidarumo sąlygų. Ir kiekvienas, ar išrinktas į Europos Parlamentą, ar dirbantis Lietuvoje to sieks.