Kas naujo progresinių mokesčių fronte?

Nevieną kartą “Gairėse” buvo spausdinami straipsniai apie progresinius gyventojų pajamų mokesčius, jų įvedimo Lietuvoje perspektyvas, jų privalumus bei trūkumus. Ir aišku, kodėl – mokesčiai yra vienas pagrindinių finansinių instrumentų įtvirtinti savo ideologines nuostatas. Ir to visai nereikia gėdytis ar bandyti neigti. Dabar, kai Socialdemokratų partijos frakcija Seime, atsižvelgdama į partijos daugumos nuomonę, pasiūlė nuo 2008 metų pradžios įvesti progresinius mokesčių tarifus, o ne visiems vienodu procentu juos sumažinti, buvo sulaukta daugybės prieštaravimų, komentarų ir netgi visiško nusišnekėjimo. Todėl tenka dar kartą šią temą panagrinėti. Pirmiausiai reikėtų pasakyti apie pasiūlymo esmę – siūloma nuo kitų metų pradžios gyventojų darbo pajamas apmokestinti dviem tarifais –15 ir 27 procentų (pridėjus Neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) – trimis). Keista, bet nemaža dalis politikų ar žiniasklaidos atstovų vis dar nežino, kas yra tas progresinis mokestis ir neteisingai informuoja visuomenę, teigdami, kad tokiu atveju gaunantys virš siūlomos 1000 litų ribos turėtų už visas pajamas mokėti 27 procentų, t.y. didesnį tarifą. O iš tiesų įvedus LSDP siūlomą modelį - KIEKVIENO asmens pajamos būtų dalinamo į tris dalis:

- NPD (dabar 320 lt per mėnesį) apmokestinamas 0 procentų tarifu;
- dalis virš NPD iki 1000 lt per mėnesį apmokestinama 15 proc. tarifu;
- dalis virš 1000 litų (1001 ir daugiau) – 27 proc. tarifu.

Todėl KIEKVIENO asmens pajamos gaunamos į rankas padidėtų. Šiuo metu Lietuvoje veikia taip vadinama plokščių arba proporcinių gyventojų pajamų mokesčių sistema – tai yra kiekvienas gyventojas už visas darbo pajamas (atmetus NPD) moka vienodą mokesčių tarifą. Dabar tai yra 27 procentai, nuo 2008.01.01. turėtų būti 24 procentai. Lentelėje parodyta, kiek konkrečiai asmenys mokėtų mokesčių ar gautų daugiau į rankas vienu ar kitu atveju. Ir tampa aišku, kad visiems gaunantiems per mėnesį iki 3000 lt naudingesnis yra LSDP siūlomas variantas, ir tik gaunantiems virš 3000 lt geresnis 24 proc. tarifas už visas pajamas. O juk gaunančių virš 3000 lt tėra apie 100 tūkst. dirbančiųjų., o daugiau nei milijonas darbuotojų gauna mažiau, 73 procentai – mažiau nei 1500 litų.
Mūsų siūlomas variantas nedidintų pajamų diferenciacijos, o mažiau uždirbantys labiau pajustų pasikeitimą, be to, tokias sumas (- 700 mln. lyginant su 24 proc. visiems variantu) pakeltų ir Lietuvos biudžetas. Net ir gaunantis 5000 lt realiai mokėtų mažiau nei 24 proc. savo pajamų, taigi jokie teisėti lūkesčiai nebūtų pažeidžiami.

Kaip ne kartą jau buvo rašyta, daugumoje Europos Sąjungos valstybių ir kitose šalyse (JAV, Kanadoje ir kt.) taikomi progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai. (lentelė). Iš 27 ES šalių plokščių mokesčių sistema yra tik Lietuvoje, Latvijoje Estijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje. Visos šios šalys pagal socialinius rodiklius yra blogiausioje padėtyje. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tik skurdžios šalys turi plokščius ir žemus tarifus. (pvz. mūsų rytinės kaimynės, kai kurios Balkanų šalys ( bet ne Slovėnija) ir pan.).

Progresinių tarifų sistema pasaulyje atsirado tuo metu, kai dėl įvairių priežasčių (pvz. Didžiosios 1932 metų JAV krizės metu) visuomenėse didėjo diferenciacija dėl augančių pajamų skirtumų ir progresiniai tarifai taikomi iki šiol, kaip geriau atitinkantys visuomenės solidarumo nuostatas, nedidinantys socialinių skirtumų.

Lietuvoje dažnai girdimi teiginiai, kad ši sistema atgyveno ir kad dauguma šalių ją naikina, yra neteisingi. Tiesa, kai kuriose šalyse buvo sumažinti viršutiniai tarifai, kurie siekė 60-70 procentų, tačiau pati sistema išliko. Be abejo, visose šalyse yra ir liberalų ar šiaip turtingų žmonių, kuriems solidarumas – nusispjauti, bet tam ir yra politikai, kad galvotų ne tik apie juos ir sistemos nekeistų. Geriausias pavyzdys - Vokietija prieš rinkimus – Krikščionys demokratai, įkvėpti liberalų, pradėjo žadėti pakeisti progresinę sistemą į proporcinę, ir jų reitingai iškart pradėjo kristi. Jei būtų turėję dar savaitę tokios agitacijos, būtų pralaimėję rinkimus. Beje, dešinioji A. Merkel dabar apie tai net neužsimena.

Tačiau LLRI ir panašūs liberalai siūlo mažinti visiems vienodai mokesčius net iki 20 procentų, o Seimo narys E. Masiulis net iki 18 procentų. Keista bet jiems antrina JE Prezidentas V. Adamkus, kuris didelę gyvenimo dalį praleido šalyje, kur progresiniai mokesčiai gyvuoja daugiau kaip 70 metų ir net dešiniausi Prezidentai jų nesiūlo keisti. Jau net negražu, kai valstybės vadovo lūpomis kalba liberalas R. Vilpišauskas aiškinantis, kad LSDP siūlymas gali supriešinti visuomenę. Nuo kada solidarumas priešina visuomenę? O kaip tada “vienytų” 20 proc. vienodas tarifas, pridėjęs gaunantiems 10000 lt beveik 700lt, o gaunantiems 1500 nepilną šimtą?

Savo nuomonę, be abejo, aktyviai reiškia ir politikai. Ir jeigu liberalų ar liberalcentristų neigiamas požiūris yra visiškai suprantamas, konservatoriai taip pat nestebina, tai valstiečių skambūs pareiškimai net juokingi – juk jie patys tai buvo įsirašę į savo rinkiminę programą, kaip ir Darbo partija. Dabar gi pirmieji atsižada ir šneka klišėmis, o antrieji pateikė projektą, kur siūlomi skirtingi tarifai asmenims pagal gaunamų pajamų dydį, o toks būtų socialiai neteisingas, nes žmogui bent litu peržengus ribą, jo mokesčiai ženkliai išaugtų ir tikrai neskatintų uždirbti daugiau.
Kai kas, net ir politikai siūlo didinti NPD taip, kad 1000 litų uždirbantys gautų tokį patį priedą ”į rankas” kaip ir LSDP siūlomu variantu. Tokiu atveju šį dydį reikėtų didinti beveik 250 litų – iki 550 lt – 600 lt (žiūrint koks būtų tarifas - 24 ar 27 procentai). Vien tik toks NPD padidinimas kainuotų apie 1.3 mlrd. litų, t. y. žymiai brangiau. Be to, liekant aukštam viršutiniam tarifui, visą laiką oponentai kaltų, kad jį vis tiek reikia mažinti.. O juk bet kurį netekimą dėl bet kokios mokesčių reformos reikia modeliuoti atsižvelgiant į biudžeto galimybes. Todėl šituo problemos neišspręstume.

Skaudžiausia yra kritika iš savų ar ideologiškai artimų partijų. Pagrindiniai jų motyvai – per maža apatinė ribą, per mažai tarifų ir nesiūloma didinti tarifo už dideles pajamas.

Aišku, riba yra žema, deja, reikia rinktis – ar kelti ribą ir tada bus aukštesnis tarifas, ar tarifas liks žemas, bet ir riba taip pat. Ir tai apsprendžia biudžeto galimybės, nes siūlant 15 proc. ir 1500 lt ribą, biudžetas papildomai prarastų daugiau nei pusę milijardo litų. Be to, augant pajamoms, ribą bus galima kelti. Tarifų skaičius, kaip matom iš lentelės, kitose šalyse yra labai įvairus, ir tai tik pasirinkimo reikalas. Nesiūlom didinti tarifo dėl kelių motyvų – mažesnė tikimybė sulaukti paramos, gali pažeisti teisėtus lūkesčius.

Kadangi realiai bendra mokesčių našta yra mažinama, gąsdinimai, kad tai pakenks verslui yra nepagrįsti, nes mokestinės naštos mažinimas - verslui geras dalykas. Labiausiai tokį mažinimą pajus uždirbantys iki 1000 lt, tai reiškia daugiau nei pusė dirbančiųjų, o rajonuose ar kaimuose tokių dalis yra dar didesnė. Tai gi, verslui nereikės didinti išlaidų atlyginimui “ant popieriaus”, kad jo darbuotojai gautų daugiau, o tai reiškia, kad darbdaviui nereikės papildomai mokėti SODRAI. Be to, tokios baimės, kad pablogės investicinis klimatas nepagrįstos, nes Skandinavijos valstybės laikomos palankiausiomis investicijoms, o ten yra progresiniai tarifai. O tokiose mūsų mylimose šalyse kaip Airija viršutinis tarifas – 42 proc., Jungtinėje Karalystėje – 40, Belgijoje – 50, Slovėnijoje – 41 proc. ir pan. Ir verslas ten nežūva.

Taigi manome, kad LSDP pateiktas pasiūlymas yra savalaikis, socialiai teisingas, didinantis visuomenės solidarumą, mažinantis mokesčių naštą darbo jėgai, todėl atsisakydami savo nepagrįstų ambicijų jam turėtų pritarti dauguma politikų. Aišku, jei jie supranta daugumos savo rinkėjų lūkesčius. 

Kiekvieno asmens pajamų pokyčiai