Veikla seimePasisakymai
|
1992-1996m. kadencija 1995 m. Pasisakymas prieš Prezidento veto, grąžinus pakartotinai svarstyti “Religinių bendrijų turto grąžinimo įstatymą” S.BURBIENĖ. Paprastai įstatymai grąžinami Seimui su pataisomis tam, kad jie taptų tobulesni, neliktų vadinamųjų “skylių” vienam ar kitam asmeniui, ar grupei pasinaudoti savo interesams. Todėl aš ir norėčiau akcentuoti keletą pataisų, kurios, mano supratimu, ne gerina įstatymą, o blogina. Pirmiausia 12 straipsnis. Labai įdomu, kad kolega J.Listavičius kalbėjo taip pat būtent apie 12 straipsnį. Kompensavimo už negrąžinamą nekilnojamąjį turtą tvarka. Seimo priimtame įstatyme buvo siūloma būtent kompensavimo tvarka už tą turtą, kurio natūra grąžinti negalima. Buvo numatyta ir galimybė gauti ekvivalentine natūra. Siūlomose pataisose atsirado labai įdomus teiginys: kai religinė bendrija nepageidauja susigrąžinti turto natūra, tada valstybė išperka šį turtą tokiais būdais. Pirmieji du būdai buvo nurodyti ir Seimo priimtame įstatyme, t.y. kad perduodama neatlygintinai kita ekvivalentine natūra ir taip pat išmokant pinigais kompensaciją. Šitie du būdai buvo pasirinkti dėl to, kad tokie pat yra numatyti ir įstatyme dėl piliečių išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo. Pagrindinis principas ir buvo įstatyme išlaikytas, kad Bažnyčia, kaip visuomenės dalis, nėra aukščiau kitų savo piliečių. Tačiau pataisose atsirado du nauji punktai, kad galima teikiant paramą remontui arba restauruojant paminklinius ansamblius, kulto pastatus ir taip pat išnuomojant ne aukciono tvarka žemės sklypą. Pirmiausia dėl paramos. Valstybinės reikšmės paminklams, be abejo, tokia pagalba galėtų būti suteikta, bet labai keista, kad Bažnyčia pati nesutiko kulto pastatus įrašyti į valstybinės reikšmės paminklų sąrašą, beje, tas sąrašas ir dėl šios priežasties iki šiol yra nepatvirtintas. Toks įrašymas reikštų tik viena, - kad tai būtų papildomos biudžeto lėšos, be to, lėšos, suteiktinos skubiai, nes, be abejo, šiuo metu geriau remontas nei kompensacija pinigais po penkerių metų. Tačiau ar valstybė šiandien tokia turtinga, kad galėtų pakelti dar vieną tokią naštą? Dėl galimybės gauti sklypą. Galimybė gauti sklypą nuomai prie pastatų, grąžintų Bažnyčiai, buvo numatyta ir Seimo priimtame įstatyme. Kodėl gi Bažnyčios atstovai, turėję įtakos šių pataisų atsiradimui, buvo nepatenkinti tokių sklypų nuoma? Matyt, ši pataisa tėra noras vietoj nelabai gerai atrodančių pastatų gauti ne aukciono tvarka sklypą bet kurioje, tikrai ne pačioje blogiausioje vietoje, beje, neapibrėžiant, kokiems tikslams - statybai, nuomai, kitiems, gal mašinų stovėjimo aikštelei ir pan. Antrasis straipsnis, dėl kurio norėčiau pasakyti pastabų, tai yra 15 straipsnis, visiškai naujai atsiradęs. Šis straipsnis visiškai nubraukia visą įstatymą. Teisėtai nuosavybės teisė gali būti atkuriama tik įstatymo numatytomis sąlygomis ir visoms religinėms organizacijoms vienodai. Susitarimas reiškia, kad tos sąlygos bus skirtingos, be to, nenustačius jokių kriterijų. Tai pažeistų bendrą reikalavimą, kad visos organizacijos ir piliečiai turi būti lygūs. Be to, šiame straipsnyje darant nuorodą į 4 straipsnį parodoma, kad galima susitarimu grąžinti turtą, priklausantį išimtinai valstybei, o tai jau prieštarautų ir Konstitucijai. Ir svarbiausia, kas jau buvo minėta kolegės G.Jurkūnaitės, kad jokiame Konstitucijos straipsnyje nėra numatyta galimybė susitarimu grąžinti turtą. Ten tėra kalbama apie organizacijų būklės valstybėje nustatymą. Todėl aš pati balsuosiu ir siūlau kolegoms balsuoti už mūsų jau priimtą Seime įstatymą. « atgal |
